Vasarą, bent jau iki rugpjūčio pabaigos, žaidimų pasaulį apima ramybė, kurią sudrebinti sugeba tik dideli anonsai ir juos lydinčios spekuliacijos. Puikus laikas nesukant galvos dėl konkurencijos išleisti nedidelius, kitaip mažiau pastebimus projektus. „Kickstarter auklėtiniai“ tą suvokė ir po pirmųjų gėlių, liaudies investuotojų darže pasirodė ir uogos. Nors tikro derliaus teks dar palūkėti(Broken Age, Wasteland 2, Project Eternity), tačiau pirmieji didesni projektai pagaliau parodys, ką kūrėjai sugeba pasiekti be jiems ant sprando įsitaisiusių leidėjų.

Shadowrun Returns – vienas iš Kickstarter'io laimingųjų, renkamą sumą sugebėjęs padauginti praktiškai iš 5 ir estafetę baigęs su beveik 2mln. dolerių. Harebrained Schemes studijai sėkmę atnešė nostalgija susijusį su dviem kultiniais Shadowrun žaidimais SNES ir SEGA sistemose bei originalus stalo žaidimas. Tačiau sėkminga finansavimo programa – tai tik pusė darbo, norom ar nenorom, Shadowrun Returns tampa pagrindiniu argumentu liaudies finansavimo programų kritikams ir užtarėjams; padidintas dėmesys kitaip nepastebimam indie projektui suprantamas.

Seni geri dalykai

Pasak Shadowrun kanonų, 2012ieji – perversmo metai, kai į pasaulį grįžta magija, kartu su elfais, nykštukais, orkais ir trolliais. Pasaulio valdymas atitenka transatlantinėms korporacijoms, kurių interesus gina taip vadinamieji shadowrunner'iai, o paprasčiau įvairių talentų apdovanoti samdiniai.

Sukūręs savo veikėją, žaidėjas turi galimybę pasinerti į šį dviprasmybių kamuojamą pasaulį: vietos čia ir blizgančiam gerbūviui, ir murzinam skurdui per akis; o turint omeny realijas: vietą po saulę išsikovojo ksenofobija, visuotinis smurtas ir panašūs naujųjų laikų pasiekimai. Įdomi visata kūrėjams leido puikiai išnaudoti dailininkų ir rašytojų talentus.

Skirtingai nei dažname vaidmenų žaidime, čia niekas neverčia gelbėti pasaulio, bent jau ne iš karto. Pasakojimo užuomazga kur kas paprastesnė – žaidėjas gauna laišką iš savo mirusio kolegos su prašymu ištirti, kas jį nugalabijo, už solidų apdovanojimą, aišku. Atvejis netipiškas, kalba eina apie lietingame Seattle siautėjantį serijinį žudiką, besisavinantį savo aukų organus. Pradėjus tyrimą tenka susidurti ir su vietos banditais, politikais, korporaciniais interesais ir kitomis, daugiau ar mažiau, suinteresuotomis grupėmis.

Verta pastebėti, jog pokalbiai ir įkalčių tyrinėjimas dėmesio susilaukė ne mažiau, nei mūšiai. Leisti žaidėjui pačiam aiškintis kas ir kodėl vyksta – koncepcija ne nauja, bet seniai užmiršta. Todėl net menkiausi dalykai, kaip antai kiekvieno personažo pristatymas tekstu, kaip dramos kūrinyje, leidžia žaidėjams susidaryti savo nuomonę, o ne priimti iš anksto paruoštą, kaip tai madinga šiais laikais. Todėl ir į dialogus galima reaguoti atitinkamai, tiesa didelių pakeitimų piktas ar draugiškas atsakymas neatneš, bet savo vaidmenį atlikti leis.

Vaizdinis apipavidalinimas turtingas puikiomis dekoracijomis – matant, kaip puikiai prie didelių raiškų „veikia“ fono atvaizdai, norom nenorom prisimeni senus Resident Evil, Final Fantasy ar Bioware RPG kūrinius, kai 3d technologijos jau buvo prieinamos, tačiau tokių rezultatų pateikti negalėjo. Aišku, visa tai skonio reikalas, tačiau perteikti fantastikai įprastos „tamsios“ ateities viziją dailininkams pavyko.

Velnias slepiasi detalėse ir iš tikrųjų, nieko „labai“ naujo Shadowrun Returns iš esmės nepristato: lanksti personažo tobulinimo sistema, seni geri dialogai be jokių riestainių, daug prasmingo teksto ir jokių beprasmiškų, bet įgarsintų frazių … - visą tai žaidėjai jau matė, bet, deja, spėjo pamiršti.

Tačiau apart nostalgijos gaisrų gesinimo ir tą lydinčių laimės proveržių, deja, atsirado žaidime vietos ir trūkumams. Kurių viso labo 2, bet jau dideli ir verti minėjimo. Trukmė apie 10-14 valandų - rodiklis geras šių dienų žaidimams, bet ne vaidmenų. Sudėjus kartu visus projekto išleidimo atidėliojimus gausime pusmetį; vis tik be leidėjų studijoms sudėtinga likti projekto rėmuose, apie tą byloja ir kiti „laimingieji“.

O bene didžiausia žaidimo problema – jo linijiškumas. Iš vietovės į kitą keliaujama tik tada, kai to užsimanys scenaristas, dažnai neleidžiantis net išeiti iš kambario prieš tai neatlikus griežtai apibrėžtų veiksmų. Įdomus pasaulis, puikios dekoracijos ir smalsūs personažai – ir viso šito negalima išnaršyti savo nuožiūra, apmaudu.

Vienintelis išsigelbėjimas – mod'ų palaikymas, kurį kūrėjai įtraukė į projektą. Tai viena didžiausių jo stiprybių; turint omeny auksarankius amatininkus interneto platybėse kampanijų skaičius žaidimo gyvavimo ciklą prailgins iki begalybės.

***

Spauda negaili gerų atsiliepimų, bet pažymi ir trūkumus. Shadowrun Returns sugebėjo, su tam tikromis išimtimis, tačiau vis tik sugebėjo pateikti publikai tai, ką žadėjo rinkdamas lėšas. Shadowrun visata, „normalūs“ pokalbiai, taktinės kovos ir gražios dekoracijos – patenkins kiekvieno pilnaverčių vaidmenų žaidimų mėgėjo lūkesčius. Vienintelis reikalavimas: geros anglų kalbos žinios, skaitymo čia daug.