F.E.A.R. 3 Japoniškų siaubo filmų bei vakarietiško sci-fi žanro kokteilis – būtent šiais žodžiais būtų galima apibūdinti šešiametę fps/horror rūšiai priskiriamą F.E.A.R. seriją. Tik bėda tame, jog dabartiniai šios serijos kūrėjai Day 1 Studios tą kokteilį šįkart suplakė ganėtinai prastai. Vieni kompiuterinių žaidimų gurmanai tvirtina, kad ankstesnės žaidimo dalys buvo geresnės, o šios receptas – ne toks sėkmingas. Tačiau yra ir tokių, kurie užsikemša nosis bei vienu mauku „suvartoja“ žaidimų kūrėjų siūlomą produktą bei visai neprieštarauja, jeigu kas nors pasiūlo dar ką nors panašaus. Šia apžvalga bandysiu paaiškinti kaip reiktų vartoti kokteilį pavadinimu F.E.A.R. 3, kad atsikėlus ryte neskaudėtų galvą, o gerų žaidimų išlavintas skonis nebūtų nuviltas.

,,NE“ SIUŽETAS

F.E.A.R. 3 veiksmas prasideda praėjus devyneriems mėnesiams nuo antros dalies (žinantiems F.E.A.R. 2 Project Origin siužetą turbūt jau aišku, kad laukia didis žaidimo istoriją keičiantis įvykis), kai norint ištrūkti iš beprotnamio, kuriame jis įkalintas, pirmosios dalies protagonistui Pointman‘ui tenka susivienyti su tos pačios dalies antagonistu ir jo paties broliu Paxton‘u Fettel‘iu. Taip ir prasideda brolių kelionė naikinant paslapties šydus bei aiškinantis tiesą apie Harlan‘ą Wade‘ą, kuris dar brolių vaikystėje eksperimentavo su jais it kokiais naminiais gyvūnėliais. Be to, žinant gąsdinimu pagarsėjusią F.E.A.R. seriją, aišku, kad siužetą papildys ir šioki toki maloniai gomurį nuteikiantys siaubo prieskoniai.

ADAMSŲ ŠEIMYNĖLĖ

    Šioje dalyje pirmąkart išvysim Pointman‘o veidą, bet tai tikrai nepraskaidrina siužeto, nes matant daugelį jo fizionomijų gali kilti įtarimas, kad jis yra ne kas kitas, o dirbtine oda užsimaskavęs robotas. Kalbant apie jo savybes bei vaidmenį žaidime, kuriuos šiaip ne taip turi įžvelgti žaidėjas, išryškėja pagrindinio herojaus pasirinkimo klausimas: Pointman‘as skubiai turi apsispręsti, ar prisidėti prie savo keistosios šeimynėlės, o gal ir toliau(visai kaip pirmose dalyse) vykdyti kompanjonės Jin nurodymus, besistengiant išlaikyti abi pozicijas ir ignoruojant brolio Fettel‘io užmočias. Tačiau veikėjui galiausiai tenka pasirinkti, kas jam yra svarbiau. Valdant Pointman‘ą, kaip ir ankščiau bus galima trumpam sulėtinti laiką bei pasinerti į gilų susišaudymą.

Be to, bus galima valdyti ir blogąjį, šiek tiek išprotėjusį ir šiaip linkusį į kanibalizmą broliuką Fettel‘į. Besipuikuodamas gražia šautine žaizda ant kaktos, jis su savo telekinetinėm galiom skuba gelbėti žaidimo siužetą. Bandymas pavyksta.

Būtent Fettel‘io charakteris man patiko labiausiai. Veikėjo kraujyje verda noras atkeršyti savo skriaudėjams už žiaurius eksperimentus, įvykusius jo vaikystėje, bet kartu pastebimas ir ryškus troškimas suvienyti šeimą – būtent dėl to veikėjas puoselėja ryšį su broliu Pointman‘o bei gaivina jam prisiminimus apie praeitį. Valdant Fetell‘į bus galima naudotis jo telekinetinėm galiom, taip jis galės persikūnyti į priešų kareivį, pakelti į orą tam tikrus objektus bei leisti jėgos srautus. Tačiau ne viskas taip gražu, kaip atrodo...

KAS  GALI NEPATEISINTI LŪKESČIŲ

Pastaruoju metu rinkoje beveik nepastebima naujų žaidimų, kuriuose būtų naudojami antgamtiniai reiškiniai ar nepaprastos galios būtų taip prastai nušlifuotos, kaip tos, kuriomis naudojasi Fettel‘is. Naudoti jėgos srautus greit atsibosta. Objektų, kuriuos Fettel‘is naudotų kovai, yra mažai, o persikūnijus į kareivį slegia ta pati įprastos šaudyklės rutina. Be to, nesudaroma jokių sąlygų sėlinimui persikūnijus ir įsimaišius į priešų būrį. Pastebėjau, kad valdant Fettel‘į lengviau kautis su „bosais“, kurie lengvai pažeidžiami jėgos srautų.

Aišku, negalima nepaminėti ir šios serijos logotipu tapusios Almos, dėl kurios kaltės F.E.A.R 3 iš dalies sukelia mažiau baimės. Esmė tame, kad šįkart nebelieka to jausmo, kad veikėja gali mus išgąsdinti ir išlysti iš bet kurio kampo sukeldema šiek tiek šoko. O asmeniškai man tai ypač nepatinka – juk ankstesnėse dalyse labiausiai bijodavai ne ko kito, o Almos apsireiškimų. Būtent jų man labiausiai ir trūksta F.E.A.R. 3. Vietoj to Alma atliks tradicinį šioje žaidimo dalyje jai priskirtą motinos vaidmenį ir gins savo du sūnus. Todėl Almos apsireiškimo baimės jausmas pasikeis, į būseną, kai jauti savo visada tave ginti pasiruošusią mamytę pašonėje. Nėštuminiai Almos skausmai taip pat sukels tikrovės plyšių žaidime.

Kai, kurios šaudyklės mėgsta lygiuotis su šio žanro grandais ir net gi įžūliai juos kopijuoti... Galima pastebėti, kad F.E.A.R 3 kažkuo panašus Modern Warfare 2 tiek atmosfera, tiek šokiais tokiais technineis sprendimais. Vienas žaidimo lygis netgi primins pasivaikščiojimą po skurdžiasias Rio de Ženeiro gatves bei stogus iš MW2.

NEPAISANT  VISKO

Nepaisant visko, žaidimas yra tas visko prigrūstas kokteilis, kurį gerti įmanoma – kai kurie ingridientai gali maloniai nustebinti. Tereikia greitai jį „išmaukti“ ir mėgautis svaiguliu. Lygių įvairovė, puikiai perteiktas sci-fi stilius ir jo atributika – geroji žaidimo apipavidalinimo pusė. Pirmąkart serijoje panaudota ir priedangų sistema. Pliusas tai ar minusas – spręsti jums. Asmeniškai man tai keblumų nesukėlė. Priešų įvairove žaidžiant taipogi negalima skųstis. Vaizdas, kai kulkomis varpomi tavo priešai – kone geriausias žaidimo antraplanis reginys. Tai, matyt, suprato ir kūrėjai bei priėmė sprendimą, kad į priešus tektų šaudyti ilgai. Jei pataikai su „vinčesteriu“ į veidą – priešas iškart nemiršta. Atsirado ir nauja priešų rūšis – apsėstieji, kurie labai primena zombius iš Left 4 Dead. Ko gero tai DI kordinatoriaus nuopelnas, kuris dirbo prie minėto žaidimo. Jie taip pat ir savotiški baimės indikatoriai. Ginklų arsenalas gal ir mažas, tačiau dauguma iš jų yra išskirtiniai, pavyzdžiui tas, kuris šaudo kuolais. O jeigu jie nusibosta, reikia nepamiršti Fettel‘io galių. Neblogas multiplayer rėžimas, kuris šiek tiek atperka vieno žaidėjo rėžimo klaidas. Be to, yra ir co-op rėžimas, todėl žaidimą gali įveikti kartu su draugu. Galiomis „švaistytis“ bus smagiau jei tave pridengs draugas su šaunamaisiais ginklais. Taip prasmės įgauna ir challenge mode – besivaržant su draugu galima rungtis dėl motinos meilės bei nulemti pabaigą tau tinkančia linkme. Kartais atrodo, kad žaidimas labiau tinka co-op, o ne vieno žaidėjo rėžimui, tai pasidaro aišku žiūrint vaizdo intarpus, kurie palankųs co-op rėžimui. Siaubo taip pat liko, bet jo mažiau nei ankstesnėse dalyse. Tik gaila, kad neatsipirko scenaristų John‘o Carpenter‘io (Halloween) ir Steve‘o Niles‘o (30 Days of Night) darbas prie žaidimo scenarijaus. O ko gero, į tą darbą buvo įdėta ir šokių tokių pastangų.

SKEPTIKŲ IR IŠTIKIMIAUSIŲ GERBĖJŲ FRONTAS

Vargu ar būtų galima pagirti Day 1 Studios už F.E.A.R. 3, kuris iš esmės nesiskiria nuo F.E.A.R. 2 Project Origin, bent jau kalbant apie grafinį apipavidalinimą. O ir pačios baimės pirmosios dalys žaidėjui suteikė kur kas daugiau nei dabartinė. Būtent dėl to ir patys ištikimiausi serijos gerbėjai griežia dantį ant naujausių F.E.A.R. dalių kūrėjų. Juk iš žaidimo buvo tikimasi daug – pirmąsias dalis pateisinančio bei kažkuo nauju ir specifiniu apvilkto tęsinio. Matant susiklosčiusią situaciją galima sakyti, kad jeigu taip tęsis ir toliau, tegul kūrėjai neverčia auditorijos tęsinių laukti kelis metus. Taip yra ne dėl to, kad serija būtų ,,melžiamos karvės“ pozicijoj, bet bent jau žaidėjai belaukdami nespės prisisvajoti ir nebus pripratę prie įvairių žaidimų technikos naujovių – belaukiant ne visai tinkamai subalansuoto kokteilio galima priprasti prie kitokio, pikantiškesnio ir tikrai ne ką prastesnio skonio.

EILINIŲ  ŽAIDĖJŲ POZICIJA

Nors, žiūrint iš kitos pusės, bėgant laikui darosi vis sunkiau įtikti inoringiems žaidėjams, besimėgaujantiems idealais ir iš F.E.A.R. serijos tęsinių ir besitikintiems to paties idealo, kuriuo jie įpratę smaguriauti. Be to, žiūrint į fps standartus drąsiai galima teigti, kad F.E.A.R. 3 yra išties nupoliruotas žaidimas be jokių didesnių mechaninių mūšio klaidų, o tai tikrai džiugina, ypač tą žaidėjų pusę, kuri linkus praleisti laiką smagiai ,,pyškinant‘‘ priešus. O ką jau kalbėti apie tai, kad žaidime egzistuoja co-op rėžimas.

Todėl F.E.A.R. 3 rekomenduočiau tiems įmantrių žaidybinių kokteilių nesugadintiems ir neišlepusiems žaidėjams, kuriems kiekvienas naujas fps žanro žaidimas skirtas tam, kad bent kelioms valandoms būtų galima išbandyti savo virtualų taiklumą, o norintys pasigilinti į pačią F.E.A.R. seriją, tegul išbando pirmąsias dalis, bet įspėju, kad jų varomoji jėga stabdoma visagalės monotonijos bei bus pasigesta vieno kito skonį pagerinančio aštresnio prieskonio. Jeigu ne grubios siužeto, vieno žaidėjo rėžimo klaidos ir antros dalies grafika gal trečioji F.E.A.R. dalis būtų tapusi geru tęsiniu.